Pirmasis žingsnis yra apibrėžti savo idėją ir konceptą, kokią mobiliąją aplikaciją norite sukurti. Tai apima problemos identifikavimą, tikslinės auditorijos nustatymą ir funkcionalumo apibrėžimą. Pavyzdžiui norite sukurti privačią mobilią aplikaciją savo įmonės veikloje optimizuojant tam tikrus verslo procesus, arba norite sukurti viešą mobilią aplikaciją skirtą palengvinti savo kelionės organizavimą. Mobiliųjų aplikacijų kūrėjams pirminė idėja leis numatyti app sudėtingumą, iššūkius ir užduoti tinkamus klausimus.

Aptariant idėją, turite nuspręsti, kokias funkcijas norite įtraukti į savo mobiliosios aplikacijos prototipą. Tai apima funkcijų sąrašo sudarymą ir jų prioritetizavimą pagal svarbą. Tarkime išskaidome mobiliosios aplikacijos projektą į tris etapus, kai pirmasis etapas apims tik būtinąsias funkcijas leisiančias galutiniams naudotojams realiai dirbti su mobilia aplikacija ir pateikti savo pastebėjimus ir komentarus. Antras etapas apimtų esamų mobiliosios aplikacijos procesų ir funkcijų gerinimą, kad palengvinti darbą naudotojui. O trečias etapas dažniausiai susijęs su funkcijomis kurios gali daryti įtaką naudotojui patogiau naudotis mobilia aplikacija kasdieninėje veikloje. Išskaidymas app kūrimą į keletą etapų leis jums greičiau ir pigiau gauti veikiančią mobilią aplikaciją, gauti naudingų komentarų ir potencialiai atsisakyti prieš projektą numatytų funkcijų kituose etapuose.

Kad būtų aiškiau vizualizuoti ir ištestuoti savo aplikacijos sąsają ir funkcionalumą, galite sukurti prototipą. Tai gali būti statinė nuotraukų arba dizaino sąsaja, arba interaktyvus prototipas, kuris imituoja aplikacijos veikimą. Kitaip tariant, turint rašytinį funkcijų dokumentą galima įsivaizduoti kaip mobili aplikacija atrodys kai bus realizuota, tačiau tam, kad klientas ir mobiliosios aplikacijos kūrėjas galėtų geriau vieni kitus suprasti ir suvaldyti lūkesčius, patariama skirti laiko bent jau statiniam prototipui. Mobiliosios aplikacijos statinis prototipas leis abiems pusėms daug geriau įsivaizduoti kaip atrodys galutinis app. Jeigu mobiliosios aplikacijos funkcijų sąrašas yra labai didelis, neretai rekomenduojama įgyvendinti ir dinaminį maketą – jis leidžia ne tik matyti, bet ir ineraktyviai spausti prototipe esančius mygtukus, elementus – pasinaudoti funkcionalumu, be realaus rezultato, tačiau pajausti naudotojo kelią, patikrinti ar įtraukti visi reikiami langai, funkcijos ir gauti reikšmingų komentarų iš galutinių mobiliosios aplikacijos naudotojų. Norint sukurti prototipą galima naudotis tokiais įrankiais kaip Balsamiq – paprastesniems prototipams arba Axure – sudėtingiems dinaminiams prototipams.

Šiame žingsnyje kuriamas app dizainas. Turint bet kokio lygio prototipą ir jį pasitvirtinus, sekantis – lengvesnis žingsnis – app dizaino kūrimas. Dažnu atveju mobiliųjų aplikacijų kurėjas pateikia klausimyną arba pavyzdžius klientui, kuris leidžia suprasti ko klientas tikisi – kokių spalvų, stilistikos, bendros nuotaikos ir taip pateikti lūkesčius atitinkančius app dizaino pavyzdžius. Pagal surinktą informaciją app dizaineriai sukuria matomiems prototipo langams realius vizualinius elementus – mygtukai, klaidų pranešimai, apatinis meniu, viršutinis meniu, navigacija ir t.t. App dizainus piešti pasitelkiami tokie įrankiai kaip Adobe XD, Figma ar Photoshop. Turint paruoštą dizainą galima pereiti į sekantį etapą – mobiliųjų aplikacijų programavimą.

Kuriant mobilią aplikaciją svarbu pasirinkti technologijas ir įrankius pagal numatomą app funkcionalumą ir ateities perspektyvas. Kadangi nuo technologijų pasirinkimo priklauso numatomas mobilios aplikacijos sukūrimo biudžetas, terminai, reikalingi specialistai ir daug kitų faktorių. Technologijos: iOS – Swift, Android – Kotlin ir React Native kuri gali veikti abejose operacinėse sistemose. React Native yra hibridinė mobiliųjų aplikacijų kūrimo kalba sukurta Facebook technologijų padalinio. React Native veikia JavaScript kalbos pagrindu.

Šis etapas dažnu atveju yra pats sudėtingiausias ir ilgiausias viso projekto etapas, galintis užsitęsti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Labai svarbu pasirinkti tinkamus mobiliųjų aplikacijų kūrimo partnerius, kurie suprastų būtent app techninius niuansus ir būtų su tuo susidūrę. Ne visi programinės įrangos kūrėjai gali sukurti mobilią aplikaciją, tačiau daugumą mobiliųjų aplikacijų kūrėjų gali sukurti programinę įrangą veikiančią web pagrindu. Iš techninės pusės šiame etape labai svarbu pasirinkti kokiomis technologijomis ir įrankiais bus kuriama mobili aplikacija. Dažniausiai tą nusprendžia kūrėjai, t.y. pateikia klientui informaciją apie planuojamą biudžetą, terminus, kitus niuansus, tačiau pasirinktų technologinių sprendimų nedetalizuoja, o tai gali turėti reikšmingos įtakos projekto eigoje. Pavyzdžiui, Android aplikacijoms kurti dažnai naudojama Java arba Kotlin kalbos, o iOS aplikacijoms – Swift arba Objective-C. Tačiau yra ir kitų technologijų kurios itin sparčiai populiarėja tarp mobiliųjų aplikacijų kūrėjų. Pavyzdžiui React Native arba Flutter. Detaliau apie technologinius skirtumus ir cons & pros galite susipažinti puslapio apačioje esančiame skyriuje „Mobilioji iOS ir Android aplikacija – technologijų pasirinkimas“. Iš turimų app dizaino langų programuotojai rašo kodą kurio rezultatas yra identiškas dizaine atvaizduotam langui ir funkcionalumui. Kurdami kodą programuotojai tuo pačiu turi pagalvoti ir apie aplikacijoje veikiančius loginius procesus, bei juos sukurti ir sujungti su turimu vaizdu. Dažniausiai mobili aplikacija ir loginė procesų dalis (angliškai – API) yra techniškai atskiros dalys, tačiau jos glaudžiai sąveikauja tarpusavyje.

Mobilios aplikacijos testavimas vykdomas lygiagrečiai su programavimo darbais, kad būtų galima pateikti klientui pilnai veikiančius langus ir funkcionalumus, pvz registracija, prisijungimas ir t.t. Testavimas vykdomas keliais būdais – rankiniu ir automatiniu. Rankiniu būdu app testuotojas turi ne vieną mobilų įrenginį į kuriuos parsisiuntęs aplikaciją testuoja atitinkamas funkcijas ir registruoja neatitikimus, klaidas, pasiūlymus įvairių modelių Android ir iOS įrenginiuose. Automatinis testavimas apima loginę procesų dalį, kai app testuotojas sukuria scenarijus kuriuos automatizuoja parašytu kodu ir paleidžia automatiškai arba rankiniu būdu. Kitaip tariant, aplikacijoje veikia nepriklausomi automatiniai testai kurie kas kažkiek laiko tikrina ar atitinkama funkcija veikia. Pavyzdžiui, automatinis testas kasdien suveda į registracijos formą duomenis ir bando gauti atsakymą iš sistemos – sėkmingai užregistruotas – gavęs tokį atsakymą jis traktuoja, kad registracija veikia tinkamai. Jeigu testas gauna kitokį atsakymą – informuoja app testuotoją kuris identifikuoja problemą ir sukuria užduotį programuotojams.

Paskutinis žingsnis mobilios aplikacijos projekte. Sukūrus iOS App Store ir Google Play Store vartotojus, mobiliųjų aplikacijų kūrėjai gali įkelti app failus ir publikuoti aplikacijas parduotuvėse. Parduotuvės savo ruožtu turi peržiūros procesą, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar net mėnesių – priklauso nuo app sudėtingumo ir funkcijų kiekio. Google Play reikalavimai kiek palankesni mobiliųjų aplikacijų kūrėjams ir dažniausiai procesas ilgai netrunka, tačiau iOS App Store pakankamai atidžiai peržiūri aplikaciją ir pateikia detalius klausimus apie funkcijas, bei pateikia reikalavimus kas turi būti pakeista ar sukurta norint, kad aplikacija būtų patvirtinta. Tarkime kuriant mobilią aplikaciją kurioje vartotojai gali publikuoti turinį, privalu leisti vartotojams pranešti apie netinkamą turinį administratoriui, neturint tokios funkcijos peržiūros specialistai pareikalaus, kad tokia funkcija atsirastų. Šiame žingsnyje reikės aprašyti kaip mobili aplikacija naudoja klientų duomenis, kokioms amžiaus grupėms tai skirta, pateikti pavyzdinius paveikslėlius iš aplikacijos, app aprašymą, nurodyti kategoriją, įkelti app ikoną ir logotipus. Sėkmingai praėjus peržiūros procesą, galima publikuoti aplikaciją vieno mygtuko paspaudimu.